lieta

líeta (la. lieta) sf. (1) 1. nauda, pelnas: Kas iš anų líeta, kad visi tušti riešutai J. Nieko líetos iš supuvusio medžio J. Nėko líetos iš to nebėr Slnt. Iš tų vištų nieko líetos: lesini lesini, o kiaušio nė pasiutusio Grg. Líetos medis MitI133. 2. tikslas: Įrankiai, tai lietai derantys S.Dauk. Dvi kartali vienais galais į kamaros sieną stipriai įremti skylėse, tai lietai išręstose S.Dauk. 3. daiktas, dalykas, reikalas: Menkos líetos – pinigų – nėr, neturiu J. Pirkčiau, bet menkos lietos (pinigų) trūksta Žem. Tik vienas Vincas laikė tai maža lieta Vaižg. Tas nėkam lietai nedera S.Dauk. Ir būs esanti líeta tėvų neklausyti Brs. Nėksai jo tose lietose nepranokę S.Dauk. ^ Ta lieta tam dėta, tas šmotas to nora, taip atradom, taip paliksam Vgr. Ar tatai yr líeta (ar galima, galimas daiktas )? Slnt. Maža líeta (mažas reikalas, maža bėda): tujau užsidėsiu atsarginį ratą, ir būs gal važiuoti Skd. 4. įrankis: Meistro líetos: ablius, leistuvas, kaltas ir pjūklas Lž. Be líetų joks meistras stalo nepadirbs Lž. 5. būdas, ypatybė: Tokia jo lieta Ak. 6. Ak valstybė, valdžia (?): Pasiuntinių skaitės į šešias dešimtis, mažne visi buvo žemaičių didžiūnai, augaloti, o tarp tų patys lietos vyrai buvo M.Valanč. Buvo gi pats lietos vyras, karėje ir ūkėje sumanus S.Dauk. Lietos nuomonėje toksai kiemas vadinos da ūkiu S.Dauk. Pavedė savo valdžią, įduodamas lietos arba ūkės lazdą, krivūle būk vadinamą A1884,81.